Brangieji mano mokiniai,
Kur jus gyvenimas sutiko?
Po šitiek metų eidami
Vėl vieni kitus radome...
O gal likimas suvedė,
Netyčia susitikome?
Į kokią šalį nuvedė lemtis,-
Gal neilgam, o gal visam,-
Ji bus antra jūsų Tėvynė.
O žemė ta pati,
Tas pats dangus aukštai
Ir saulė, debesėliai,
Vėjo genami,
Atplauks ir pasakys,
Kur esate - arti, toli,
Vis tiek išliksite man artimi,
Kaip ir mano vaikai,
Kažkur nuklydę.
O Lietuva- tai jūs,
Brangieji mano mokiniai,
Aš lauksiu jūsų,
Tiktai su gerais darbais
Sugrįžtančių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą