Pražydo žiedas,-
Tarsi akys žiūri;
Vadiname jas
Net ir vyrišku vardu -
Narcizas, hiacintas
Ir bijūnas,- ant jų tupiasi
Margos plaštakės,
Ryte prisikėlusios,
Apsivaisina, sudeda perus.
Toks trumpas
Šis žydėjimas...
Oi, ilgas tas laukimas,
Kada užgimęs
Tampa drugeliu.
Daugiau gėlių -
Tik moterys
Ir jų likimas -
Gal daug skaudesnis
Nei plaštakių nuostabių...
Kai žiūri moteris
Taip tiesiai į akis,
Galiu sakyti,
Kad motinystei nusilenkti
Turime visi kartu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą