Kiekvieno medžio žievėje
Jo atvaizdas matyti,-
Kiek jis į saulę pasisukęs,
Kiek jau apkerpėjęs
Iš Šiaurės, taip šaltos,
Švelnus iš Vakarų,
O Rytuose saulutė,
Spindulį palikusi,
Keliauja vis į šilumą Pietų...
Visus kelius ir kryptis
Medžiai žino –
Stovi jie vietoje
Metų metus,
O tarsi eina, kalba...
Kurie jų kalbą žino,
Suranda sau kelius,
Netgi žuvelės vandeny,
Jeigu jos laisvos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą