Mažytis tvenkinys,
Bet gulbėms jo užtenka,-
Ramu, tylu, pakrantės
Šlapios, minkštos -
Saugu ir nuo žmonių,
Nuo nereikalingo žvilgsnio.
Mažyčiai jų vaikai
Ir ką tik išsiritę saugūs,-
Visų ramybę žemėje
Vanduo apsaugo...
Jo šventa prigimtis -
Gyvybei duoti pradą,
O debesys atstoja tik paradą.
Gali į juos žiūrėti,
Kur tik akys veda,
Ir mintimis klajoti,
Bet, kai paklausiu,
Nieko neatsako...
Tik atsispindi tvenkinio paviršiuje
Taip įdomu,
Ar mato juos kas rytą gulbės,
Kol nepakyla jų sparnai
Debesų link, aukštai,
Erdvės jau pasiilgę...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą