Aš vėl savo take,
O kelias vienas,
Į kurį viltys sudėtos,
Kad nesugrįžčiau niekada,
Ką nunešė netyčia
Siautulingas vėjas...
Ateisiu pas tave
Pasiramsčiuodama lazda
Ir į akis pasižiūrėsiu,-
Toks atviras ir mėlynas
Dangaus gilumoje
Dviejų žvaigždžių
Ramybės žvilgsnis...
Gal viskas jau pasiekta?
Kažkas nušvito ten toli.
Oi, ten praskrido
Naujos šviesos -
Laikinos kometos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą