Kada akys pripranta
Prie saulės šviesos,
Juodi akiniai trukdo,-
Jie šviesos neteikia,
Tik atsispindi pro plyšius,
Matai, ko ir nereikia.
Net plaukdama tolyn
Nebededu tų akinių,
Nes man jau ir nereikia,
Matau iš patirties,
Kas kliūva už akių,
Pro tuos šapus
Lengvai praplaukiama...
Kai žyra kibirkštys,
Tau iš akių, dar prisimerkiu,-
Taip gera, kai šviesu,
Nuo tavęs meile dvelkia.
Nesiūlysiu tau akinių,-
Abu į vienas kitą
Taip retai pažvelgiame...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą