Negaliu priešinti žmonių,-
Atleidžiu tiems,
Kurie tai daro
Dar jauni, iš nepatyrimo,
Neuostę parako svilėsių,
Mano, garbę gynė.
Jei niekas nepakeltų
Sunkaus šautuvo,
Nedėtų ant peties,
Žmonija atsikvėptų,
Paskirtų ir pečius
Tiktai geriems darbams
Ir baimė, kančią, ašaras
Nuo žemės ant pečių išneštų.
Netinka net jokia gėlė
Prie kruvinos milinės...
Dabar mane, kaip daugelį,
Vadinsite jau pacifiste?
Tegu, atleidžiu jiems,-
Pasaulis dar kol kas -
Sukruvinta gėlė,
Palaidota jaunystė.
Palaidota jaunystė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą