Žmogus čiaudėti norėjo,
Nosinės gal nenorėjo
Ir taip nušnypštė jis nosį,
Kad galvojo visi - kosi...
Juk sloga, o gal daugiau?
Traukiasi visi toliau,
O bacilos tiktai juokiasi:
-Nepabėgsit, nors bijosite,
Mus nešios ant rankų vėjas
Kaip vaikelį pribuvėja,
Dar ir paukščiai po sparnu
Iš labai šiltų kraštų...
Bijo žmonės sau ligų
Ir nežino, kiek dar jų
Nuo senų senų laikų...
Maras ir kita cholera
Seniai mūsų nebegriebia,
Bijome dabar slogos;
Gal geriau mergos kvailos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą