Kai skrenda paukščiai
Iš šiltų kraštų,
Atsineša ir vaizdą -
Jiems ant sparnų
Plasnoja iš ten mintys
Margaspalvės, kartais pilkos...
Ką jie pamatė,
Perskaitai tik iš spalvų,
Nors ir kelionėje
Jau nusitrynė
Ir kitomis pavirto...
Juodi varnai atsparūs,-
Kaip ir mūsų godos,-
Nepasitraukia taip toli
Ir visada spalva vienoda...
Jam nepasiūlysi varlės
Ar kieto grūdo;
Geriau nelesęs patupės
Ant sniego, kieto grunto,
O kada šakos sužydės,
Bus jo vaikai jau išperėti -
Labai gudrūs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą