Kasdien žibutės
Keičia spalvą,-
Ankstyvąjį pavasarį
Jos tokios ryškios;
Gal ir dangus tada
Joms pavydėjo,
O dabar pablyškusios...
Jų spalvos -
Tai gyvenimas,-
Kaip mūsų kryžkelės,-
Kur pasuka kiekvienas
Ir jau nebegrįšime.
Močiutės žyla smilkiniai
Ir akys – ne jaunystės,
Nors mėlynos ir geros
Lyg vaikystėje...
Žibutės gal mamytei?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą