Aš priimu gerus žodžius
Kaip juodą duoną,
Kaip paskutinį kąsnį
Iš Tėvo burnos,
Kai jis ir savo atiduoda
Nepasilikdamas nė trupinių.
Aš priimu ir mamos
Austą rankšluostį raštuotą
Kaip šviesulį nakties,
Kuris nutiesia kelią
Nuoširdumo žodžiui -
Nuo praeities gilios
Net iki dabarties.
Aš priimu ir seserų dainas,
Kas dieną išdainuotas,
Vis ta pačia melodija
Ir vis kitu žodžiu,
Kur nuvedė takelis,
Smėliu išbarstytas,
Net per kietą gruodą
Pas brolių žirgus,
Ganomus ganykloje,
Vis tuo pačiu žodžiu:
Ralio, ralio, ralio...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą