Pasaulyje – vaivorykštė,
Čia tiek spalvų,
Kiek saulė suteikė;
Mes jas vadiname spektru,
Bet ji balta, tyra,
Kol spindulys neišsisklaido...
Į juodą naktį
Kartais įbrendu,
Bet saulė pažeria
Tiek spindulių gerų,
Kad koją atitraukiu...
Aš gyvenu tik tau -
Džiaugiuosi ir liūdžiu,
Kai tavo veidas apsiniaukęs.
Kada į vandenį žiūriu,
Matau, kad ir tenai -
Taip marga, marga,
Visi čionai turi spalvų,-
Prie savo būties gilumų,
Versmės gelmių
Kiekvienas prisitaiko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą