Pavasario upokšniai
Kunkuliuoja, verda
Ir paversmiai kyla,
Neša jie garsą į upes...
Galbūt ten meilė pasiklydusi
Vėl savo mylimą suras?
Žmogus tik laisvas
Gali rasti meilėje ramybę,-
Nusavinti jausmai
Kaip liūnas užpelkės,
O nepraradęs sieloje
Didžiausio turto -
Savo asmenybės
Ir nepriklausomas jautiesi.
Oi, meilės jausmas
Būna kaip šaltinis, tyras,-
Geri ir neatsigeri,-
Jis visada iš žemės
Po ilgos žiemos
Ir vėl ištrykš, almės -
Be išskaičiavimų ir netekties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą