Kiekvieną dieną
Per pasaulį ritasi
Saulutė- šiluma,
O iš paskos jai vėjas -
Šaltas ir žiaurus -
Vis taršo gelsvus plaukus...
Tai scenos vidurys -
Balta, vaiski diena,
O užkulisiuose vėpso
Pyktis, tartum nuodas,
Juodas kerštas
Ir šypsosi sau pro dantis
Vampyro kaukė...
Nejaugi vakaras,
Tuoj bus naktis?
Nuolankūs eina susilenkę
Ir žodžių neberasdami
Tik prie kapų priklaupia...
Nejaugi tiktai maldai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą