Paukščiai

Pavasariais atskrenda paukščiai -
Jie į gimtinę grįžta,-
Bėgiojo čia basa vaikystė,
Paskui žvaigždėtoji jaunystė.
Susuko čia lizdus
Ir juokiasi vaikai,
Laimingi krykščia.
Čia pastatyti nuo seniai
Gyvybės pamatai -
Nuo karžygių laikų
Mūsų brangi Tėvynė.
Oi, reikia džiūgauti!
Ko rasos rieda,-
Tarsi gyvenimo šaltinis
Šiandien trykšta?
Gyvenimas labai dažnai
Atseikėja tik skatikus,
Kai raibos plunksnos,
Vanago nagus pajutusios,
Į juodą žemę krito...
Argi nematei?
Visi tai matome,

Bet užsimerkiame,
Kai ruduo šypsosi...