Lėkšti, beprasmiški atrodo
Žmonių palinkėjimai,
Netgi paguoda,
Kai toks pasaulis nepažįstamas,
Platus - labai labai...
Bet gal ir mintys kartais,
Taip netyčia, persiduoda
Netgi į tolimus kraštus,
Kur žmonės kalba nuoširdžiai?
Jaučiu vis vėją pučiantį,-
Tai iš rytų, iš vakarų,-
Ir neša žinią iš tenai
Tarytum širdies šilumą
Ir mums visiems tada gerai.
Dažnai jaučiu, matau,
Kad ir medžio šaka palinksta...
Gal ne nuo vėjo vien tiktai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą