Vaikams maža tereikia,-
Kiekvienas gyvūnėlis -
Didi paslaptis.
Kur jis gyvena,
Ką jis geria,
Kas gi jam patinka...
O mes tuokart
Jau mąstome:
„Kokia jo prigimtis,
Ar ta pati būtis.“
Vaikai į mus lygiuojasi,
Nors nieko ir neklausia,-
Visi turim akis.
„Aš didelis labai,
Nors ir ne pats didžiausias,-
Mama ir tėtis didesni“...
„Koks mano geras
Visada vaikaitis“,-
Močiutės žodis
Viską pasakys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą