Istorija - tai pasaka;
Ji kiekviename žingsnyje
Vis primena apie save
Ir bumerangu grįžta,
Jei neįvertini kažko.
O vienas įvykis dažnai
Apverčia aukštyn kojom viską -
Nuo to prasideda nauja vaga.
Ji tiesiasi tik iki miško,
Kur paukščiai sukasi lizdus
Ir skamba nuo jų žemė
Apjungdama ir jūras,
Ir sraunias upes...
Mūsų gyvenimas subėga
Prie vienas kito,
Kada suprantame kitus,
Net pagaliau save...
Ir tada ne kiekvienas,
Sutiktas pakelėje,-
Taip kuriama istorija,-
Nebūna draugas -
Juk renkamės pagal save.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą