Dangaus ir žemės šokis
Aš šoku su visais,-
Pavasaris man groja,
Lakštingala traliuoja,
O miškas klausosi,
Saulutė irgi spinduliu pamoja
Ir nusileidžia jau tenai,
Kur vakaras jai ranką
Paima švelniai ir pabučiuoja...
Vedu į ratą riterį -
Jis špagą numeta į šoną,
Pentinai bilda į grindis,-
Juk su dama balta
Jis šiandien šoka...
Apsukau salės apskritimą,–
Ji pavasarį sausakimša,-
Oi, gėlės raibuliuoja...
Kas gi čia šypsosi
Net iš dangaus slapčia,
Pro debesis švytruoja?
Aplinkui paukščių taką
Žvaigždės stovi ir dainuoja.
-Tai paskutinis mano vakaras,-
Jam tyliai pasakiau...
Atsiklaupė jaunuolis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą