Kiek žmogus pakelia,
Tiek jam ir krauna,
Tokia ir jo našta,-
Vieni Aukščiausiuoju
Dažniausiai pasikliauna,
Jis įkvepia savo kančia
Ir meile paprasta, dosnia.
Kiekvienas klausome
Savo mamos ir tėvo
Ir stojame į jų pėdas;
Daug kam likimas
Šitai ir gyvenimą nulėmė,
Kad tęstu darbus iškilius,
Tėvų jaunystėje pradėtus,
Nebūtume rakštis
Nuo pačios prigimties,
Kitiems našta.
Šiandieną savo dainą
Motinoms paskyriau,
Kurios išugdė sūnus Dievui -
Nuo pat vaikystės,
Net iki mirties;
Tik angelas virš jų plasnoja
Vis kiekvieną dieną,
Nušviečia Joms kelius.
Palaimina dangus kiekvieną -
Tegu bus šviesios naktys,
Skaisčios mėnesienos,
Kad vis matytume
Vieni kitų akis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą