Štai Lietuva,
Jei kas man pasakytų,
Kad reikia gelbėti
Arba dabar vaduoti,
Ištiesiu ranką
Ir mano delne -
Senovinės monetos,
Iš kur ir atsirado
Jau po daugel metų
Sunkios priespaudos
Ir svetimųjų gniaužtų
Taip vargiai išvaduota,
Vėl prisikėlusi žemėlapyje
Su savo vėliava ir pinigais.
Protingų ir darbščių
Lietuvių išlaikyta,-
Tarsi relikviją dabar matai.
Ne tie laikai,
Kad būtų galima
Už pinigą parduoti
Ir sąžinę, ir gėdą užmaskuoti...
Ir nieko neprašau
Daugiau vaduoti,
Negrįš seni laikai.
Gal vis dar užsiliko
Negerovės, priekaištai
Ir žmonės,- lyg vėjo pamušalai,
Bet laikinai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą