Lenkiuosi dangui,
Priklaupiu ant žemės,-
Jos gyslose ir mano,
Tavo mintys, slėpiniai,
Kuriuos Kūrėjas manė
Esant protingais ir gerais.
Kiekvienas daigas tarpsta
Tik širdyje- ir tavo, mano,-
Esam visi panašūs
Kaip vanduo, ugnis...
Ir iš aukštai, ir gelmės
Tiktai kartais užsimano
Pasaulį keisti- vis savaip...
Žmogaus ir sudėtis -
Visai kaip kryžiaus,
O ant akmens užrašoma:
Gyvenk tik taip:“Garbingai
Lemčiai nusilenk“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą