Kiekviena aktoriaus diena -
Ta pati salė ir scena,
Ir darbas - hobis – šventė,
Jeigu tik pakylėtas išeini į ją
Ir visiems nuotaiką tą perteiki.
O ašaroti, skųstis nevalia,
Nors ašaros į akis tvenkiasi;
Gal suklupai kur kelyje
Ar kito mašina buvo pralenkusi...
Kiek partitūrų, o daina viena,-
Kaip prigimtis ir gamtos šauksmas,
Kad tik neliktų vieniša scena,
O vienišas žiūrovas – tai jau
šventė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą