Vienatvė, liūdesys -
Tai permatomas skydas,
Pažeidžiamas vienu žodžiu,-
Tiktai pažiūri saulė į akis
Ir meilė pasiklydusi
Barbena į duris.
O kas, jeigu ne tu,
Dar kartą ims ir vėl atidarys...
Mylėdamas žmogus užgimsta,
Mylėdamas pakyla lig dangaus,
Mylėdamas žmogus nesensta,
Bet kartais bėga paskubom...
Mylėdamas ir į dausas nueina,
Prisikelia netgi iš jų,
Jeigu yra su kuo,-
Tegu tai būna šuo...
Bjauriausias jausmas –
Tik nepamatuotas gailestis
Kitam, o tuo labiau ir sau,
Juk meilė pas visus ateina
Nekviečiama, nelaukiama,-
Ji - kaip vienintelis akordas,
Kuris vis suskamba
Tik tau vienam...
Visai vienatvėje,
Kiti tegu negirdi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą