Pavasaris – tai saulė,
Trumpėjantys šešėliai,
Kai atsibunda žaluma;
Gyvenimas vis bėga, bėga,
Ateina ir sekundė nelaukta.
Vienam – tai pragaištis,
Kitam gal išsigelbėjimas
Nuo žemiškos būties,-
Savaip suprantame kiekvienas,
Tiktai pagal save...
Ar bus kitas gyvenimas,
Kuris gražesnis nei pavasaris,
Kito pasaulio gal nėra?
Tai klausimas,
Kurio dar niekas neatsakė,
Stebuklą matė gal kai kas,
O mano akyse -
Tik praskrenda plaštakė
Ir nutupia visai šalia...
Aš ją matau – ji vienadienė
Lyg pasaka sena...
Gražu tikėti, kad esi ne vienas,-
Tuo tiki žmonija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą