Oi, ne tiktai
Senjoras Don Kichotas
Vis kovėsi ilgai
Su vėjiniais malūnais,-
Jų buvo tiek tirštai,
Net liko praeitis lig šiolei...
Tarsi paminklai
Sukasi sparnai
Ir kelia mano brolį...
Špaga negelbės,
Kai gana dažnai
Istorija kartojasi.
Tik skydo aidas
Kaip kaktomuša garsai
Per ausis tvoja
Ir sudreba malūno pamatai,-
Net akmenys prieš vėją
Kartais groja...
Skiriu Dainiui Žąsinui
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą