Matai-tai medis verkia,-
Jau neteka sula,
Seniai išsprogo
Ir dulka, lekia
Žiedadulkių dulksna.
Pavasarį visi tik skrenda
Ir ašaroja akys
Daug dažniau,
Negu ir žiemą šaltą,
Nei rudenį ar vasarą...
Klausai-tai girgžda
Šulinio svirtys apleistos
Ir kiauras kibiras
Vis groja gitara,
O šulinys gilus
Kaip būgnas trankosi,
Jame ir ašaros nuskęs,
Paskui išdžius...
Jauti-tada ateis žiema.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą