Lietus - tai vaistas;
Ką tik saulė
Į žemę pažiūrėjo:
Atokaitoje - žalia, žalia,-
Pievų marškinėliai
Jau nusidažė
Ir pasipuošė žaliai.
Kiek tų dienų pavasario,
Nes varlės prisikėlė,
Dabar jau plaukios
Balose ir jų vaikai.
Skaičiuoju valandas -
Šis laikas to ir vertas,
O mano tik jausmai,-
Tarsi vėjalentė
Aukštai, prie kraigo,
Kur nuo žiemos
Atplaišėję stogai...
Tu - mano tėviškė,-
Vieni sugrįžta pas tave,
Kiti tolyn išplaukia,
O tu, brangioji žeme,
Kokia buvai, tokia likai.
Ačiū Tautvydui Kontrimavičiui, išleidusiam almanachą"Pasaulio Anykštėnai"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą