Seniai jau bebuvau
Tokia laiminga,-
Gal, kai mylėjau,
Pirmąkart gimdžiau,
Kai pirmąjį vaikaitį
Ant rankų laikiau.
Dabar Velykų šventė
Atnešė pavasarį
Visiems-ir man, ir Tau.
Džiugus širdy prisikėlimas,-
Kaip atgaila gyvenimui,
Kurį pragyvenau -
Daug ką išmokau
Ir kitus pamokiau,
Ir sunkią valandą verkiau...
Manai, kad aš kitokia?
Oi, ne...Tiktai balta labiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą