Kada guliu
Prigludusi prie žemės,
Kai rankos ilsisi,
Sunertos virš galvos,
Atrodo, kad širdis
Smarkiau stuksena
Ir kyla akys
Pro viršūnes medžių,
Kur gieda paukštis
Ant žalios šakos.
O virš manęs
Tik debesėlis brenda -
Taip pasiilgo siela tylumos,
Kur vėjas nepasiekia
Ir dangus be aido
Tylos, tylos, tylos...
2011 m. liepos 26 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
Gražu
Rašyti komentarą