Žmonės be sienų

Žmonės laisvi,

Kai sienų nebelieka,

Bet jie – ne paukščiai,

Kada kasmet – kiti lizdai,

O visi slenkstį čia palieka,

Kur vaikščiota dažnai.

Pėdos nuplautos -

Baltos, baltos, baltos,-

Kaip sniegas šviečia

Ir klausia jų vaikai:

-Kur išskridai,

Kaip mums atrasti savo vietą,

Kur protėvių kapai?..

Kaip jiems ir kur statyti

Savo mažą pėdą,

Nuo kur pradėti pasaką,

Kokių melodijų klausytis vakarais?

Dainuoja upė ir žilvitis,

Prie lango ošia liepa...

Svetur tu nieko juk nesodinai.

Žmonės laisvi -

Tik nelaisvi tėvų kapai.