Visada su visais

Man buvo gera šeimoje,

Kai mūsų buvo

Daug prie stalo,

Gal mažiau buvo duonos

Ir mažesnis koks kąsnelis...

Man buvo daug jaukiau,

Kai žibalinė lempa degė,

O krosnies atšvaitai

Bėgiojo veidu mamos

Ir nudažydavo skarelę.

Man buvo daug smagiau,

Kai uždainuodavo kartu

Ir broliai, sesės,-

Tokios dainos aidai

Visada mane sekė

Nuo lopšio atramos

Iki gilios senatvės.

Man buvo taip gerai,

Kada įeidavau į klasę

Ir daug žvitrių akių

Manęs vis klausė...

Visko ir nežinojau,

Daug ko nesakiau;

Dabar prisimenu ir pamąstau,

Kad ir tos dienos -

Tik margos plaštakės.