Gyvenimo knyga

Vaida Genytė LRT

Rašau savo knygas,

Kad jas skaitytų,-

Nededu į lentynas

Ir pasenusių minčių;

Kiekvienas žodis -

Nerimas ir skausmas

Iš knygos gilumos,

Be jokių paraščių,

Kad niekas kitas

Žodžio netaisytų,

Nebrauktų ir neliestų sielos

Atvertų žaizdų.

Rašau savo dainas,

Kad jas dainuotų

Pavasarį ir vasarą

Gaivus versmių vanduo,

Kad ašara ant skruosto

Vėjas šluostytų,

O jis vis naujai drėktų -

Taip verstųsi ir žodžio

Visuma, esmė.

Rašau žodžius

Ant balto sniego,

O ant gelsvo smėlio

Man parašys kiti...