Anykštėnams

Kol gyveni,

Kažką perki,

Už viską moki,

Paskui išdalini,

Kas veltui -

Vertinti jau nebemoki...

Nejaugi tik daiktai?

Gal dienų skaičių

Šiandien pamečiau

Ir man visi kitokie,-

Buvo pažįstami veidai,

Dabar laikas nutolo...

Kaip dar noriu šokti!

Žiūriu ir į Tave

Pro savo akinius,

O saulė dar vienokia -

Noriu šypsotis,

Eiti josios kryptimi,

Bus laikas ir sustoti...

Visi žili, visi savi,-

Kaip Anykščių kalneliuose

Siauruko stotys.