Lizdas

Gamta turi savo ratus -

Prisikėlimą, atgimimą -

Pavasario dienos kaita

Tokia nepatvari būtis,-

Čia giedra, saulėta,

Bet vėjo gūsis atšiaurus,

Nes dilgina skruostus

Ir degina krūtinę.

Kiekvienas kenčia

Tuos pačius skausmus,-

Neteisėtus veiksmus

Sukūrė tik žmogus,

Gamtos nesiklausydamas.

Negeras paukštis tas,

Kuris palieka ir pavasariui

Tiek užterštus lizdus,

Kurių net kuopti

Ranka nepakyla.
Bet tai - žmogus.