Mylėsiu žemę
Ir nesakysiu pavargau -
Daugiau šviesos joje,
Negu šio traukinio kupe,
Kur kėdžių būna
Daug, oi, daug mažiau.
Kažkas dar stovi,
Laukia vis eilės,
Kada ramybėje sėdės...
O traukinys apsisuka ratu
Ir girgžda ratai,
Netepti prie stebulių...
Vienam likimas kilimą paklojo,
O kito laukia tik akmuo
Ant siauro tako,
Kur jo traukinys
Žlegėdamas sustoja.
Ranka, širdis ir protas
Gyvenimo ratus pataiso
Ir vėl važiuoja;
Kartais - be keleivių...
Tokią turi teisę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą