Ją palaisčiau,
Kasmet žemę keičiau;
Tiek prižiūrėjau,-
Apstačiau visas palanges,
Net langą vasarai atidariau...
Oi, kiek ten buvo saulės,
Meilės, karščio
Ir vėjas pūtė iš toliau -
Jos lapelius mylavo,
Bet nelietė, nekarpė,
O nežydėjo-lapus leido
Ir vis dėlto nuvyto...
Ką kaltinti labiau?
Dar nežinojau,
Kad reikėjo laimės
Ir nuoskaudų,
O ne trąšų daugiau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą