Kaip džiaugiasi pelėda,
Kad tik naktį mato,
Kas gražiai parašyta -
Nusipurto, nusikrato,-
Pelė tokia greita
Bet ją sugauna ar apgauna,
Nes ši nepakelia galvos,
Tik šakneles ir žoles graužia.
Ir juokiasi, kvatojasi pelėda,
Kad kiti tokius niekus ėda...
Kaip galima be perstojo
Visur lakstyti,
Jei ant šakos nutūpus
Taip malonu dairytis:
Ir sausa, savas miškas -
Visas rūmas,
O dar kitur pažvelgus,-
Koks smagumas!
Visi tik pešasi
Ir vienas kitą ėda...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą