Kaip Kvazemodas,
Pabūsiu elgeta apakęs
Kaip Karalius Lyras,
Pabūsiu pririštas
Prie stiebo Odisėjas,
Bet vis girdėsiu,
Ką man kalba žmonės,
Iš istorijos gelmių atėję.
Pabūsiu nuomininku
Savo žemėje,
Bet ir kūrėju,
Nes niekas čia neatnešė
Nė duonos trupinio
Iš tolimų kraštų,
Aš valgau tai,
Ką pats pasėju.
Nebūsiu vergas -
Lietuva tik lažą ėjo.
Nebūsiu šunims ant dantų -
Jie lojo ir tada,
Kada per kraują
Karavanas traukė,
Kai šakalai bėgo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą