Sapne mačiau gyvenimą -
Beprotiškai laimingą -
Nebuvo skausmo ir kančios
Ir dienų rūpesčiai pradingę.
Nebuvo netgi paslapties -
Visi takeliai atviri,-
Ir vis į spindulį,-
Taip apšviesta mėnulio pilnatis,
Jis žiūri, šypsosi,
Naktis apšviečia,
Bet nešildo...
Atėjo Tėvas, Motina;
Prisiglaudžiau jiems prie širdies
Ir man atstojo dieną,
Tokia tyra naktis,-
Kaip sielos šviesulys,
Naujas regėjimas...
Oi, visas pasakų pasaulis
Akyse suspindo...
Ir jie pasakė man:
Mylėk, tikėk ir būk laiminga...
Bet ar visi sapnai
Ir pasakos vienodai išsipildo?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą