Kalnų viršukalnės
Parėmusios štai laiko dangų,
Kur tik erelis paliečia sparnu -
Ten jo vaikai maži užaugo
Ir išskleidė sparnus.
Dabar visas būrys plasnoja
Nuo vieno lizdo,
Prie kitų briaunų,-
Jos aštrios kaip skustuvas,
Perrėš širdį, kojas,
Jeigu nebūsi atsargus...
Žemyn tarpekliais
Sušildytas saulutės sniegas
Gurgia ir putoja
Per išdidžių pušų šaknis -
Čia slenkstis, antras,
Ties trečiu net nesustoja,
Dabar jisai stiprus...
O iš paskos ir sakalai plasnoja,
Kur slėnis sugeria,
Pasveikina visus...
Ir kalnas nusilenkia žmogui,
Kuris melodiją sukūrė
Ir atkartojo šiuos garsus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą