Sapnai

Sapnai būna dvejopi -

Gražūs, ryškūs ir malonūs,-

Bijau prabusti iš nakties,

Kada tylu, ramu

Ir eina, eina žmonės,

Paskui jau skrenda dangumi.

Tada juos saulė pabučiuoja,

Apiberia lyg ugnimi,

Bet jie jau nebe tie -

Jie jau kelionėje,

Nebijantys karštos strėlės.

Būna sapnai juodi -

Šikšnosparnis ant stogo

Ir taikosi į plaukus

Nagais įsikirst...

Jie ne tokie,

Kurie mažyčiai, taikūs,

Bet tie, kur geria kraują,

Prisisegę prie kulnies.

Sakai, tada neskauda,

Jie gi turi vaistus,

Kuriais ir nuramina,

Ir lieki be atminties...

Negi tik du sapnai,

O gal dar būna ir kiti?