Nereikia netgi vardo,
Tu visame pasaulyje tokia pati,-
Tarsi balta balandė.
Tavo vaikai visų spalvų,
O kraujas vis toks pats -
Raudonas, karštas;
Tavo vaikai-tai dešimt
Dvejų rankų pirštai,
Į kurį pirštą smeigiasi
Skaudi vinis-gal netektis,
Vis tą ir skauda,
Teka tas pats kraujas...
Tu per pasaulį motinystėje eini,
Tavo vaikai prie tavęs glaudžiasi.
Kai pirmas skina kelią,
Paskutinis apkabinęs -
Lūpomis vis į krūtis,
Dar geria šviežią pieną...
-Mamyte,-šaukia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą