Dabar laikysiu ranką
Iškėlusi tiktai į dangų,-
Prie kojų baltas sniegas,
Į šonus saulės spinduliai...
Toks tyras oras,
Garbanose ryškios spalvos
Žėruoja prie manęs laisvai.
Dabar žiūrėsiu tik į žemę -
Jos baltas apdaras,
Žiemos tai burtai
Ir balti sapnai;
Kalneliai-baltos galvos,
Senolių išmintis,
Jaunystės svajos ir jausmai...
Mylėsiu tik tave,
Gražus, šviesus pasauli,
Iš ten ir muzikos garsai;
Nuo medžių krenta sniegas,
Pusnyse paskendo
Tavo šilti kaip saulės bučiniai...
Myliu tave,
Upelio tėkmėje paskendusį...
Ateis diena tokia,
Kad būsime visi tenai -
Aukštai aukštai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą