Apie tėvų meilę,
Tyrų akių šviesos nutviekstą,-
Čia smuikui yra vietos...
Girdi, kaip šlama palmės,
Dar toliau ir liepos?
Gal mėnesiena budi
Šiąnakt pasislėpusi?
Už debesų aukščiau
Jos garsas aidi,
Girdisi kaip sudreba kalnai
Ir siela atsiliepia...
Trombonas pritaria garsiau -
Pasikelia ir lapai, lekia...
Ten, kur jausmų daugiau,
Kur jau dvi širdys
Viena prie kitos siekiasi...
Kodėl, kai skamba, nematau
Nakties virpėjimo?
Pirštų galais stygas liečiau,
O jos dejavo, pasakojo,
Ašaros per skruostą liejosi...
Piano baigėsi gaida,-
Tu lūpomis ranką lietei,
Aš tau padėjau, pakylėjau...
Kai būgnai gaudė,
Nurimau, tavęs nėra čia.
Oi, kodėl nėra jau?!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą