Šiandieną metinės
Sūnaus vestuvių -
To, kuris į tolimas šalis nuskrido,-
Žmogaus ir paukščio
Juk tie patys būna ir keliai -
Per kalnus, lygumas...
Ir dabar tik šeima,
Jos šiltas židinys,
Nebe altorius, kriptos;
Prie jų galėjai prisiglausti,
Kai Šventą Sakramentą tvirtino.
Kas tie vestuviniai -
Garbinga priesaika ir pažadai,
Vienas kitam patvirtinta?
Klūpėjau su jumis tą valandą,
Nors tu ir nematei,
Meilės baltas balandis
Tik nuskrido...
Jau metai - bus kiti, treti -
Gyvenimas kampus išlygins
Ir būsite kaip vienas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą