Maniau, versmė išdžiuvo
Ir ašarų neliko,
Maniau, jausmai suguro
Per šaltį, gruodą pliką.
Žinau, kad neprikelsiu,-
Šalta siena granito,
Iš kur tiek būna skausmo -
Gilaus, neapsakyto?
Kodėl vieniems likimas
Ir paskiria tą amžių -
Išeiti, kai už lango
Žiema lapus pakanda...
Kitus už rankos veda
Visai žalius, dar jaunus?
Ar buvo vėtros naujos,
Ar šaknys taip netvirtos,
Jei medis-žavus, liaunas
Tik nuo lietaus nuvirto?
Sustingo ledas, šaltis...
Į drebulę pavirtus
Šlamėsiu, tuščia šerdis
Suvirpins juodą dirvą.
Tu būsi visad jaunas -
Senų jau nebegirdi...
Apsnigo vieną kelmą -
Į akmenį pavirto.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą