Vandens stiklinėje mažai,
Bet kiek lašų...nesuskaičiuosi,
O išgeriu per vieną sykį,
Upei padėkoju...
Jos vandenų tiek daug
Ir viską atiduoda,
Kiek to per vasarą lietaus,-
Šaltiniai savo širdį atiduoda.
O man vienos stiklinės
Per mažai, labai mažai -
Gyvybei reikia sklidino ąsočio.
Geriu ir bėga lūpose viltis,
Kad man dar daug kas duota,
Tik nepasėmiau per vieną sykį -
Nubėgo laikas ir nubėgo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą