Žiemos sniegelis -
Purus, minkštas, baltas -
Apklojo vientisu šydu;
Žiūri į tolį ir visai nešalta,
Jeigu vilki kailinukus.
Ant stogų tupia varnos,-
Joms galbūt nešalta,
Tik kaulas tenka
Jau nugraužtas šuns
Ir niekas nebara,
Kad nuneša ir skabo
Iš paties vidurio,
Kur nepasiekia kito dantys,
Kad alkį ir pavydą
Nuvarytų mums...
Ką reikia padaryti,
Kad vaikai neverktų,
Kad Motinos budėtų
Prie visų durų ir langų,
Kad šaltis ir į širdis
Niekada neprasiskverbtų,
Užstotų baltas sniegas
Savo delneliu?
Pagrosiu tau vėjelio
Tyliu balseliu :
A ū - a ū - a ū...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą