Mano naktis -
Gražioji sapnų fėja...
Ateina, prisiglaudžia
Ir liūliuoja pamažu,
O kartais su daina pareina;
Jinai sava - jau tiek naktų.
Seniai nesisapnuoja
Negandos ir baimės
Dėl negerovių ir vargų,
Senatvėje patyriau
Tokią laimę – savo vaikų.
Mažytės rankos, būdavo,
Irgi priglaudžia,
Kai pareinu po pamokų,-
Randu apipirkta,
Ant stalo netgi valgį
Savo mažų sūnų.
Bet vis tvyrojo nerimas -
Kuo bus visi užaugę,
Ką fėjos jiems atneš -
Gausos ir dovanų;
Dabar esu rami,
Nes mano ir jų laimė
Susideda iš rūpesčių -
Vaikaičių dar jaunų.
Lenkiuosi vakarui ir fėjai,
Kad atvirai jai padėkoti
Jau dabar galiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą